buklingas

buklingas
buklìngas, -a adj. (1) K; P gudrus, galvotas, apsukrus, vikrus.
buklìngai adv.: Iš viršaus daug gana meno vaizdelių iškaustė, buklingai sumanęs HI. ║ nepaprastas: Danielis pagirtas regėjo ženklą buklingą PK137.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • buklingumas — buklingùmas sm. (2) K → buklingas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”